Draugijos narių tapybos darbų paroda "Dailėjauta"

Paroda vyksta LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos centre (S.Dariaus ir S.Girėno g.48, Kaunas) iki 2024m. sausio mėn. 31 d.

Doc. Jovita Varkulevičienė, VDA KF

12/13/20231 min read

Šiandien menas nebėra vien elitinė menininko autonomija, nukreipta į uždarą kūrybinį darbą, tai atviro dialogo su visuomene galimybė bei reikšminga medicinos, psichiatrijos mokslų, socialinės politikos dalis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad meninės veiklos procesas suteikia pozityvios emocinės patirties precedentą, suvokiamas kaip reikšmingas ir reikalingas kiekvienam žmogui. Menininkas, menotyrininkas, rašytojas K. Šapoka teigia, kad šiuolaikinėje kultūroje „svarbiau tampa ne sukurti kūrinį paklūstantį tam tikriems estetiniams kanonams, kiek kuriant išreikšti save, generuoti įvairias būsenas ir saviidentifikacijos būdus. 1 Meninė veikla tapo aktuali, kaip vidinės ekspresijos išraiška, kartu naikinanti aiškią ribą iki šiol skyrusią profesionalią dailę nuo mėgėjų kūrybos bei iškelianti kūrybą kaip psichologinių barjerų įveikimo galimybę.

Parodoje „Dailėjauta“ eksponuojami dailės terapijos draugijos „TerapiArta“ narių tapybos darbai sukurti pirmojoje draugijos stovykloje Palukščio dvare. Stovykloje vyko įvairios kūrybinės veiklos leidusios dalyvėms laisvai, spontaniškai išreikšti jausmus, pajusti saviraiškos teikiamą džiaugsmą. Tapybos darbuose juntama autentiška dalyvių patirtis, aiškūs, konkretūs motyvai lieka nuošalėje, vaizdai apibendrinti, intuityvūs, mezgamas dialogas su pačiu savimi. Spalva, linijos, kontūrai, formos, simboliai tapybos darbuose kalba apie individualią patirtį ir santykį su tam tikra vieta bei laiku. Tai momentiniai sustojimai kuriantys jutiminės patirties papildytą meninį pasakojimą.

Pasak mokslininko ir pedagogo Philippe’o Mérieux: „menas turi savybę vesti prie universalių dalykų, pagelbėdamas kiekvienam atrasti, kas jam artimiausia. Jis suvienija žmones, kartu išsaugodamas jų asmeniškumą <...>. Menas taip įtraukia mus į žmonių būrį, kad atskirtas išnyksta. <...>. Suteikia progą išdrįsti kalbėti ir susitikti su žmonėmis.“2

1Šapoka Kęstutis. Tradicinių estetinių kodų mutacijos šiuolaikinėse (psicho)terapinėse praktikose // LOGOS 72, Vilnius: Kultūra, 2012, p. 191

2Menas žmogaus gerovei. Roma Survilienė (sud.), Vilnius: VšĮ Dailininkų sąjungos galerija, 2012, p.35